Penktadienio istorijos

Šimtas septynioliktoji

Dėmesio, tai knyga, atstovaujanti literatūros žanrą, kurį aš vadinu savo specifine literatūra. Todėl esu beveik garantuotas, kad daugelis joje žavesio neras. Tačiau sporto, o ypač bolidų lenktynių, žavesys yra tas, kad daug veiksmo vyksta garaže, kur paprasto mirtingojo akys nepasiekia. Ten vyksta nemažiau nuožmi kova nei trasoje.

Netgi galvoju, kad šis sportas yra ne tik sportas, tai ir technologijų verslas, ir pramogų verslas, ir politika, kuri savyje turi tiek daug, jog nenustoja duoti. Puiki aplinka veiksmui, dramai ir nenuspėjamiems viražams. Kaip ir sakiau, sportas yra mažoji gyvenimo versija, o sporto pamokos gali būti naudingos pritaikyti tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, tiek visuomeninėje veikloje.

Knygos stilius man pasirodė įdomus, nes istorija yra vystoma interviu stiliumi. Įdomus sprendimas, kuris suteikia dinamikos ir ne tokio vienapusiško požiūrio, tačiau kartais autorius įsikiša į pašnekovo monologą ir sutrikdo minties tekėjimą. Tie momentai užknisa.

Knygą vertinu 4 magiškais raktais iš 5 (Goodreads įvertinimas 3,95), nes be kelių erzinančių dalykų ją skaityti lengva, įdomu ir tekdavo save pagauti galvojant – geras, šitą reikia užsirašyti ir įgyvendinti.

Likau sužavėtas kokį dėmesį F-1 komandos skiria ateičiai. Kažkas sugalvojo, kažkas nusprendė pasiskolinti tokią idėją, tačiau ilgainiui įsivyravo praktika komanda skirti į dvi dalis. Tai nėra lygių dalių komandos, tai nėra kažkokie skirtingų mechanikų gamybos departamentai. Tai dvi komandos – viena atsakinga už dabartį, kitą už ateityje. Tai reiškia, kad dabarties komanda yra susikoncentravusi į šio sezono bolidą, bando jį pagerinti metų eigoje ir vis pridėti tas kelias reikalingas ir labai reikšmingas sekundes posūkiuose. Kita (įprastai mažesnė) komandos dalis dirba ir kuria ateinančių metų bolido konceptą ir jį patį. Čia kalbame ne apie strateginio lygio planavimą, iš labai toli, o apie pakankamai konkrečius ir kruopščius dalykus.

Kodėl likau sužavėtas? Keista, kadangi mes neturime tokio požiūrio savo gyvenimuose. Kartais jie mums gaunasi, taip nelabai sąmoningai ir labiau netyčia, bet tik tiek. Tuo tarpu F-1 komandos ne tik kalba apie:

(A) viziją – sprendžia kokį žaidimą jiems reikia žaisti, ir

(B) strategiją – sprendžia kaip pasirinktą žaidimą reikia žaisti, norint laimėti,

o atlieka realius veiksmus šiandien, vardan ramaus rytojaus. Ir jeigu pasigilintumėte labiau, tai matytumėte, kad tos komandos (pvz., Mercedes-AMG Petronas F-1 komanda), kurios investuoja į ateitį, rodo geresnius rezultatus trasoje.

Taip, ir šioje vietoje jums pritarčiau – žiauriai sunku ir tai reikalauja daug pastangų, nes ateitis yra nežinoma, juoda, baisi ir nepasiduodanti prognozėms. Ir būna, kad viskas slysta šonu, bet toks įprotis gali įnešti ramybę. Kita alternatyva, tiesiog būti palaiduotiems rutininių ir buitinių problemų, man skamba kaip dar prastesnis scenarijus.

Man atrodo, kad tik jeigu taisysime šiandienines klaidas ir spręsime dienos problemas, tai nuo tuo nuostabūs netapsime, nes tiesiog padarysime viena klaida mažiau arba turėsime viena problema mažiau. Jeigu bijai pokyčių, tai bijai ateities. Nuo ten vienas žingsnis link tapimo dinozauru. Jie išnyko. Ne visada įdėtas dabar atsiperka iškart, bet kažkada tikrai atsiperka.

Įkvėpimo semtasi iš knygos Total Competition: Lessons in Strategy from Formula One (Ross Brawn & Adam Parr).

If you keep piling in the resource on the problem you have today and never allowing some resource to go into the future, then you will never have that future.

1 thought on “Šimtas septynioliktoji”

  1. You’re so awesome! I do not believe I’ve truly read through something like
    this before. So good to discover another person with some
    genuine thoughts on this subject. Really.. thanks for
    starting this up. This website is one thing that is needed on the internet, someone with some originality!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *